Buvo atskleistos šokiruojančios sraigtasparnio katastrofos, per kurią žuvo Irano prezidentas, detalės.
Tironas Ebrahimas Raisi mirė gegužę, kai sraigtasparnis, kuriame jis buvo, rėžėsi į kalną šalies šiaurėje.
Dar septyni žmonės žuvo per siaubo katastrofą atokioje vietovėje per pūgą, tarp jų užsienio reikalų ministras Hosseinas Amirabdollahianas.
Iš pradžių nebuvo aišku, kas tiksliai atsitiko sraigtasparniui po to, kai Rytų Azerbaidžano regione dingo signalas.
Televizijos filmuota medžiaga apie nuolaužų paiešką parodė audringas sąlygas, kurias turėjo įveikti paieškos ir gelbėjimo tarnybos.
Tačiau prezidento kūnas ir kiti žuvusieji buvo rasti po kelias valandas trukusių paieškų.
Oficialiame tyrime nustatyta, kad nelaimė įvyko dėl sudėtingų klimato ir atmosferos sąlygų, sekmadienį pranešė Irano valstybinė televizija.
Ataskaitoje taip pat minimas staigus tirštas ir tankus rūkas, kylantis į viršų, kai sraigtasparnis susidūrė su kalnu.
Anot pranešimo, JAV pagamintame sraigtasparnyje „Bell 212“ nebuvo jokių sabotažo požymių.
Šiurpioje filmuotoje medžiagoje buvo matyti, kaip Raisi sėdi sraigtasparnyje ir žiūri pro langą akimirksniu prieš avariją.
Po mirties Raisiui buvo surengtos trijų dienų laidotuvės su gedulininkais, stebint vėliavomis mojuojantiems sargybiniams.
Nelaimė padidino įtampą Artimuosiuose Rytuose, nes iš pradžių nebuvo aišku, ar tai nelaimingas atsitikimas.
Staigi krauju sutepto žvėries mirtis sudavė „monumentalų“ smūgį režimui, nes jis rėmė savo įgaliotinius, kovojančius su Izraeliu.
Baltieji rūmai sukritikavo Raisį po jo mirties, sakydami, kad jo „rankose yra kraujas“.
Izraelis anksčiau neigė, kad sraigtasparnį numušė jų sabotažas.
Režimui nusiteikę iraniečiai išėjo į gatves „švęsti gerosios naujienos“ apie Raisi mirtį.
Irano aukščiausiasis lyderis Khamenei stengėsi įtikinti savo šalį, kad jos iškreiptas režimas ir toliau tęsis kaip įprasta po katastrofos, o prokurorai perspėjo žmones nerodyti jokių viešų ženklų, kad švęstų Raisi mirtį.
Velionis prezidentas buvo ruošiamas vieną dieną pakeisti 85 metų Khamenei.
Kas buvo Ebrahimas Raisi?
Autorius Jessica Baker
Kietosios linijos IRANO prezidentas Ebrahimas Raisi turi kruviną istoriją, persunktą žmogžudysčių, ir padėjo prižiūrėti masines egzekucijas tūkstančiams.
63 metų vyras buvo galimas aukščiausiojo lyderio ajatolos Ali Khamenei įpėdinis, kol jis staiga mirė per sraigtasparnio katastrofą sekmadienį.
Kai kas žinomas kaip „Mėsininkas“, Raisi iškovojo triuškinamą pergalę ir 2021 m. buvo paskelbtas Irano prezidentu.
Teigiama, kad žvėriškas žmogus buvo vienas iš pagrindinių vadinamosios „Mirties komisijos“, kuri 1988 m. įsakė nužudyti tūkstančius politinių kalinių, pasibaigus aštuonerius metus trukusiam Irano karui su Iraku.
Teigiama, kad jo tariamas vaidmuo buvo esminis pelnant jam galingų Irano teokratinių valdovų paramą.
2019 m. JAV skyrė sankcijas Raisiui už nepilnamečių nusikaltėlių egzekucijų „administracinę priežiūrą“, kalinių kankinimą ir „amputacijas“ Irane, taip pat už masines egzekucijas 1988 m.
Vėliau Raisi vadovavo šaliai, kai ji sodrino uraną beveik ginklų lygio, ir buvo valdžioje, kai balandį Iranas pradėjo didžiulę bepiločio orlaivio ir raketų ataką prieš Izraelį.
Prezidentas tariamai įsakė kankinti nėščias moteris, kalinius numetė nuo uolų, plakė žmones elektros laidais ir prižiūrėjo daugybę kitų žiaurių smurto veiksmų.
Masiniai protestai apėmė Iraną 2022 m., kai mirė Mahsa Amini – moteris, kuri buvo sulaikyta dėl to, kad tariamai nedėvėdavo hidžabo ar skarelės, kaip reikalavo valdžios institucijos.
Po demonstracijų per mėnesį trukusias saugumo priemones žuvo daugiau nei 500 žmonių, o dar daugiau nei 22 000 buvo sulaikyti.
Kovo mėnesį Jungtinių Tautų tyrimo grupė nustatė, kad Iranas atsakingas už fizinį smurtą, dėl kurio Amini mirė.