Prancūzijos vyriausybė žlugo po to, kai Nacionalinėje Asamblėjoje buvo priimtas istorinis balsavimas dėl nepasitikėjimo ministru pirmininku Micheliu Barnier.
Barnier vyriausybė yra pirmoji Prancūzijos vyriausybė, kuri per daugiau nei 60 metų buvo nušalinta balsuojant dėl nepasitikėjimo.
8
8
8
Prancūzijos parlamentarai, įskaitant kairiuosius ir kraštutinius dešiniuosius, kartu balsavo 331 iš 574 už pasiūlymą priimti, o tai viršijo minimalų balą – 288.
Balsavimas kilo nuo aršaus pasipriešinimo jo pasiūlytam socialinė apsauga 2025 m. biudžeto iš opozicinių partijų, tokių kaip kairiųjų aljansas Naujasis liaudies frontas (NFP) ir Marine Le Pen kraštutinių dešiniųjų Nacionalinis mitingas (RN).
Jie supyko po to, kai Barnier pareiškė, kad biudžetas bus patvirtintas prezidento dekretu, nors jis ir nesulaukė visuotinio parlamentarų palaikymo.
Toks žingsnis tapo įprastas valdant Macronui, kuris kaltinamas ignoruojantis demokratiją ir elgiantis kaip diktatorius.
Barnier, kuris per „Brexit“ buvo vienas iš derybininkų, dabar tapo trumpiausiai kada nors dirbusiu savo šalies ministru pirmininku.
Jis nėra išrinktas parlamento nariu, o jo žlugimas vos po trijų mėnesių viršija rekordą, kuris anksčiau priklausė socialistų ministrui pirmininkui Bernardui Cazeneuve’ui, kuris dirbo penkis mėnesius iki 2017 m. gegužės mėn.
Tai yra didžiulis smūgis prezidentui Emmanueliui Macronui, kuris dabar nori kuo greičiau paskirti naują ministrą pirmininką – galbūt net iki savaitgalio.
Taip norima apsisaugoti nuo nemalonumų, nes jo bičiulis Donaldas Trumpas turi atvykti į Paryžių dėl Dievo Motinos katedros atidarymo – o Macronas nenorėtų jo priimti be žlugusios vyriausybės.
Naujasis ministras pirmininkas susidurs su tais pačiais iššūkiais, kaip ir Barnier, kad pakabintas parlamentas priimtų įstatymų projektus, įskaitant 2025 m. biudžetą.
Nauji parlamento rinkimai negali būti iki liepos mėn.
Le Pen sakė, kad spaudimas prezidentui Emmanueliui Macronui didėja po to, kai įstatymų leidėjai priėmė pasiūlymą prieš Barnier, bet nereikalaus jo atsistatydinimo.
Kraštutinių dešiniųjų lyderis sakė, kad Macrion turės atitikti tam tikrus reikalavimus, kad sulauktų jos pusės paramos kitas ministras pirmininkas.
Prieš žlugus Prancūzijos vyriausybei, Le Pen parlamentui pasakė: „Atėjome tiesos akimirka“.
Tačiau PrancūzijaKietieji kairieji paragino Macroną atsistatydinti.
Mathilde Panot, kraštutinių kairiųjų lyderė Prancūzija Nesilenkęs, prisidėjęs prie balsavimo dėl nepasitikėjimo, sakė: „Dabar raginame Macroną išeiti“.
Macronas, ką tik grįžęs iš kelionės po Saudo Arabiją, atmetė galimybę pats atsistatydinti, sakydamas: „Prancūzijos žmonės mane išrinko du kartus, o mano prioritetas yra stabilumas“.
Pasižadėdamas likti prezidentu iki 2027 m., kai baigsis jo antroji kadencija, Macronas pareiškė, kad pasiliks „iki paskutinės sekundės, kad būtų naudingas šaliai“.
Kraštutinių dešiniųjų oponentai trečiadienį rodė tam tikrą paramą E. Macronui, o Nacionalinio mitingo prezidentas Jordanas Bardella pareiškė, kad jis „gerbia institucijas“ ir „šiuo metu nėra jokio pateisinimo Respublikos Prezidentui pasitraukti“.
Jeanas-Lucas Mélenchonas iš Unbowed sakė esąs laimingas, kad „neišvengiama cenzūra“ praėjo.
Jis pridūrė: „Net su Barnier kas tris mėnesius Macronas neištvers trejų metų“.
Nepalenkiamas įstatymų leidėjas Ericas Coquerelas šiandien Barnier sakė: „Jūs būsite pirmasis ministras pirmininkas, kuris bus pasmerktas nuo Georges’o Pompidou 1962 m.“.
Jis sakė, kad dauguma Prancūzijos piliečių palaikė pasiūlymą dėl nepasitikėjimo ir teigė, kad Barnier, rugsėjį prezidento Emmanuelio Macrono paskirtas, neturėjo jokio teisėtumo.
Antradienį duodamas interviu televizijai Barnier sakė vis dar manantis, kad jo vyriausybė gali išgyventi po balsavimo.
8
8
8
Tačiau kraštutinių dešiniųjų Nacionalinio mitingo (RN) vadovas Jordanas Bardella sukritikavo savo optimizmą, sakydamas, kad tai rodo, kad vyriausybė „visiškai nesusijusi su tuo, kas vyksta šalyje“.
Jis radijui France Inter sakė: „Ši vyriausybė pavojinga mano šaliai.
– Balsuosime už nepasitikėjimą.
Vyresnieji kairiųjų įstatymų leidėjai taip pat patvirtino, kad jų stovykla balsuos už Barnier nušalinimą.
Barnier vidaus reikalų ministras, Bruno „Retailleau“ buvo prislėgtas.
Jis sakė CNews: „Iki balsavimo niekas nesibaigė, bet matome, kad artėjame prie (vyriausybės) nepasitikėjimo“.
Macronas, 2022 m. laimėjęs antrąjį mandatą, paspartino krizę, paskambinęs į spragtelėti birželį vyksiančius parlamento rinkimus.
Jo kadencija prezidentu tęsiasi iki 2027 m. vidurio, o parlamentas jo negali priversti, tačiau RN ir griežtoji kairieji jau pareiškė, kad jis turėtų atsistatydinti, nes susiduria su didžiausia krize nuo 2018–2019 m.
Macronui paskelbus rinkimus, Prancūzijos CAC 40 sumažėjo beveik 10 procentų ir yra didžiausias pralaimėtojas tarp didžiausių ES ekonomikų.
Bendra valiuta sumažėjo beveik 4 procentais.
Barnier sakė, kad jo atšaukimo pasekmės būtų katastrofiškos valstybės finansams, tačiau RN įstatymų leidėja Laure Lavalette televizijai TF1 sakė: „Nėra jokios priežasties, kad tai sukeltų didelį chaosą.
„Nežaiskite su baimėmis… viskas nesugrius“.
Balsavimas dėl nepasitikėjimo Barnier nubloškia Prancūziją į politinio paralyžiaus laikotarpį, daugelis taip pat prognozuoja ekonominę katastrofą.
Prancūzijos obligacijos ir akcijos jau išparduodamos nerimą keliančiu greičiu, o skolinimosi išlaidos auga.
Kas atsitiks dabar, kai balsavimas dėl nepasitikėjimo pavyko ir vyriausybė žlugo?
Nors balsavimas dėl nepasitikėjimo jau praėjo, mažai tikėtina, kad ministras pirmininkas Michelis Barnier bus nedelsiant pašalintas iš savo posto.
Tikėtina, kad jis liks laikinojo vadovo pareigas, kol Macronas paskelbs, kad vyriausybę pakeis naujas premjeras.
Nauja vyriausybė vargu ar sudarys daugumą, nes nė viena iš partijų nepriartėjo prie reikalaujamo 289 narių slenksčio.
Vietoj to būtų suformuota „technokratinė“ vyriausybė, o naujasis ministras pirmininkas turėtų labai mažai faktinių galių, kol rinkimai bus surengti 2025 m. vasarą.
Macronas jau buvo silpnoje padėtyje po vasarą įvykusių Prancūzijos rinkimų, privertusių jį užmegzti partnerystę su politine dešine.
Paskutinis jo ministras pirmininkas Gabrielis Attal taip pat vadovavo laikinajai vyriausybei ir nuolat turėjo naudoti konstitucinę priemonę, kad priverstų priimti įstatymus.
Šis chaotiškas laikotarpis smarkiai pakirto Macrono, kaip prezidento, patikimumą.
Sėkmingas balsavimas dėl nepasitikėjimo prieš Barnier neabejotinai sumažins Macrono kaip prezidento veiksmingumą, o jo populiarumas gali dar labiau kristi.
Kiti prezidento rinkimai vyks 2027 m., todėl E. Macronas savo poste liks iki tol – jei tik ištvers.
Macronas neprivalo atsistatydinti iš savo posto dabar, kai parlamente buvo priimtas balsavimas dėl nepasitikėjimo.
8
8